"-Are you the most beautiful girl in this building?"
" -No."
Kažkas pasikeitė manyje, nežinau ar staiga ar laikui bėgant. Kažkas pasikeitė ir mano veide. Pasenau. Tapau tikriausiai visiškai nebeįdomi. Nesvarbu, ką tvirtina kiti. Tai man neprideda pasitikėjimo. Tik dar labiau suglumina. Nežinau ar Tai ilgam. Galbūt ne. Juk niekas nesitęsia amžinai. Visada norėjau būti kažkuo daugiau. Tikėjau naiviai. Stengiausi per daug. Per ilgai sėdėjau vietoje. Per ilgai nesikeičiau. O galbūt ir dabar esu tokia pati. O kokia dar galėčiau būti? Ieškau savęs. Visur. Kiekvienoje knygoje. Kiekvienoje dainoje. Kiekvienoje nuotraukoje ar paveiksle. Ieškau. Ir randu. O galbūt susitapatinu, bet nebebūnu savimi. Ar lietumi nueisime, ar dangumi nuplauksime, ar vandeny paskęsime, ar išgelbės mūsų sielas kas?...
"Alyvos. Mėgstu alyvas."- tariu.
"Iš visko tiek pasaulyje ji pasirenka alyvas..."
Norėčiau alyvų. Uosti jas. Kvėpuot jomis. Suspaust gležnus žiedelių kūnelius saujoje. Apsvaigti, pamesti galvą. Bent dėl jų.
Be to, norėčiau pabūti savimi. Pasakyk man kaip. Žinai, ką tai reiškia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą