Tai buvo vakar.

Negaliu patikėti, kad ir vėl sutikau savo noru prašvaistyti savo dieną. Leisti iš savęs daryti ką nori, leistis būti valdomai. Kad ir kaip kraupiai skambėtų vienu momentu jaučiau malonumą. Galbūt tik dėlto, kad ten buvo toks vaikinas. Kažkada galbūt rašiau jau, galvodama apie jį. Kuo daugiau būnu šalia jo, tuo daugiau nepaprastų minčių kyla mano galvelėje. Jei duodu jai laisvą valią ji tuo naudojasi.. Akiplėšiškai. Net kai sėdėjau mašinoje, šalia jo ir dar plikomis kojomis, įsivaizdavau, kad mes esam nepaprastai artimi. Galvojau, kaip nepaprasta būtų važiuoti kartu su juo, tik aš ir jis, mes dviese, jo mašinoje, pagalvojau, kad seniau svajojau apie paprastesnę mašiną, bet tiktų ir šita, važiuot jūros link, troškau, kad ši kelionė nesibaigtų.. Jo žvilgsnis. Tik jis gali būti mano, daugiau nieko. Galbūt man nieko nereikia. Galbūt jis net nebūtų vertas manęs. Man patiko žinot, kvailai mąstyt, kad jis paprastas, vienišas vaikinas, tačiau deja yra viskas atvirkščiai. Tikriausiai aš pati viską apsunkinu. Ir tikriausiai niekada negalėsiu atsakyt į neseniai man pateiktą klausimą"Kodėl tu tokia dramatiška?" Tikrai, kodėl? Galbūt, todėl, kad tai beprotiškai malonu, mėgautis moteriškumu ir mergaitiškumu vienu metu. Kaip brangus žmogus vieną kartą sakė: "Ji tokia žavi ir traukianti lyg kokia mažoji Lolita". Ir tada aš supratau, kodėl traukiu vyresnius vyrus, nes atrodau labai jauna, o viduje slypi kur kas daugiau, nei bet koks pienburnis galėtų pamatyti. Man šiek tiek kraupu ir idomu ar išmoksiu tuo pasinaudoti. Tikiuosi, kad taip, jei tai padės man save dar labiau pamilti ir vertinti.