Pripildau save kavos ir braškių kvapu. Pamaitinu save. Jaučiuosi pilna,
bet kažko trūksta, jei supranti, apie ką aš. Noriu atrodyti stipri,
todėl išlipusi iš mašinos greitu žingsniu einu per pagrindinę miesto
gatvę, sukeldama aštrių kvepalų bangą ir nepakartojamą aukštakulių
batelių melodiją. Visi atsisuka, drasiausi bando pasiekti, bet aš žengiu
tolyn ieškodama kažko, tikriausiai žinau, ko ieškau, bet taip baisu,
kad niekados nerasiu. Bet vienintelis dalykas, kurį moku, turiu mokėt-
tai tikėt savim, kai manimi beveik niekas kitas nebetiki. Išsileidžiu plaukus leisiu vėjui siausti juose šiąnakt, vėliau galėsiu jį užuost, jaust jį šalia. Noriu devėti kuo laisvesnius drabužius, kad jis galėtų liesti mane, savintis, bet niekada neturėti, tokia jau aš. Tik prisipildyti kava ir braškėmis.
Jau buvau pasigedusi tavo įrašų :>
AtsakytiPanaikintiSkaitant mintis tiesiog jaučiasi toks stiprus pasitikėjimas savimi :>
O kava ir braškės man išvis tobulas derinys.
Dėkui, ilgai galvojau, ką tau atrašyti Esi vienas iš tų žmonių, kurie praskaidrina dieną, net ir keli nuoširdūs žodžiai suteikia šypseną ir dar daugiau tikėjimo savimi.
PanaikintiAčiū tau!
Nėra už ką, man patinka lankytis tavo blog'e, skaityt mintis, kartais rast kažką tokio artimo, o kartais kažko tolimo ir nepažįstamo, kas nemažiau įdomu. :>
Panaikinti