Years of no friends.

Jau beveik galiu užuosti, beveik jaučiu skonį, artėjančių metų. Aš turiu omenį mokslo metus. Metus be tikrų ir išvis tikriausiai be jokių draugų, jau geriau jausti vienišumą per ilgas pamokas ir dar per ilgesnes pertraukas, nei jausti pykulį nuo veidmainių. Žinau jų neišvengsiu, nes būsiu vietoje kur tokių šimtai knibždės aplink mane, kaip kokioj žiurkių gūžtoj, jau net dabar dūstu. He, he.. Vėl gumulas gerklėj. Pavydas, apkalbos, šmeižtas, sąmokslai, kerštas, pykčiai ir visi kiti "malonūs" dalykėliai. Aišku konkurencija, kovos dėl geresnių įvertinimų. Ir visos kitos mergaitiškos dramos.. Kaip pavargstu nuo to. Norėčiau bendraut daugiau su vaikinais su jais paprasčiau(kalbu apie normalius vaikinus, kai kurių net tokiais nelaikau-jie žvėrys). Aišku, beprasmiai įsimylėjimai, bet tai dar galiu ištverti. Trokštu būti laiminga, protinga ir beprotiškai žavinga, kad tos gyvatės užspringtų iš pavydo.Nors manau nesu blogas žmogus, tačiau visos tos intrigos tikrai užknisa... Beje, mano vasara dar nesibaigė, tikiuosi ji tęsis ištisus metus.