Jaučiuosi pavargus, apsižliumbus, pikta, bet kartais nusišypsau, vien dėl Jų, kurie privertė mane juoktis, kaip jau seniai nesijuokiau. Bet, deja, yra tokių žmonių, kurie nesugeba, tiesiog, negali matyt manęs laimingos. Viskas, noriu gyventi tik dėl savo laimės. Baisiausia, kai patys brangiausi žmonės daugiausia tave skaudina, bet būtina atsirinkti, suprasti, kas yra kas.
Aš apskritai atsirinkau žmones, su kuriais tikrai noriu bendrauti, kurie man artimi, kurie džiaugiasi mano laime ir kurie rūpi man. Gal ir egoistiška, bet taip gera ignoruoti žinutes ar skambučius tų, kurie skaudino ar buvo veidmainiai. Tiesiog nebenorėjau gaišti laiko su tokiais žmonėmis, nors ir siejo gan graži praeitis kažkada. Taip aš nusprendžiau gyventi dėl savo laimės. Ir dabar tikrai gera, nors pirmi žingsniai buvo sunkūs.
AtsakytiPanaikintiAtsirinkti tikriausiai būtų labai sunku, nes nenuoširdžių žmonių net negalėčiau ant rankų pirštų suskaičiuoti. Bet kartu ir gerai, kad juos pažįstu labiau pradedu vertinti, kad ir tuos vienadienius susitikimus,su žmonėmis iš kurių jauti pagarbą, dėmesį ir net kvailą susižavėjimą.
AtsakytiPanaikinti