2011 m. liepos 11 d., pirmadienis

Skaityk man iš lūpų

Pastatyk man pilį- svajonių, smėlio-nesvarbu. Nesvarbu, kad ją suniokos vėjas, bangos ar koks kvailys. Man nereikia tvirtų pamatų. Man nereikia konkretumo, melo, tuščių žodžių, planų. Aš jauna, aš noriu gyventi, aš noriu, kad viskas eitų palengva ir iš malonumo, o ne pareigos.
Keista "gaudyt", kai kurių žmonių akis, kai dažniausiai aš kitiems vengiu į jas žiūrėti, keista kaip mus traukia paradoksai, net užverda kraujas. Jau dabar pasiilgau miško kvapo, tyro oro, švelnaus, vėsaus, naktų praleistų ant liepto, nuleistų kojų į ežerą, nuostabaus dangaus. Buvo taip gera ir liūdna, nes reikėjo išvažiuoti. Žinau dar sugrįšim, dar sutiksiu jį. Viskas bus taip pat.
P.S. nežinau, kodėl visa tai rašau, nežinau, kam viską sutirštinu, bet tikiuosi viskas išeis tik į gerą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą