Esu apsimestinai rami. Apsimestinai duomiuosi ir apsimestinai atrodau nerūpestinga. Kiekvieną dieną suprantu vis kitas gyvenimo tiesas. Šiandien supratau, kad man nepatinka žmonės su kuriais neturiu ką šnekėtis, ta tyla būna įkyriai šlykšti, kalbi, tik tam, kad šnekėt- iš mandagumo. Bet yra žmonės su kuriais neprivalai kalbėtis, nes ta tyla būna beprotiškai graži lyg tyriausia muzika ir skambiausi žodžiai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą