Pavydim jiems tobumo gyvenimo, tobulų šypsenų, tobulų formų, tobulos meilės. Pavydim, nes manom, kad mes tos laimės nusipelnėm labiau, kuo jie už mus gali būti geresni?.. Kodėl negalim gyventi taip, kaip mes norėtųme? Kodėl negaliu tvankioj salėj, pilnoje tabako dūmų, šokt parketo vidury, skambant šiai dainai, lėtai kraipyt klubus ir jaust kad visi ryja mane akimis, o man jie nerūpi, tik aš, mažoji lolita, mažoji mergaitė, kuri tau tūrėtų būt svarbesnė už gyvenimą.. Atleisk, kokia aš savanaudė. Kokia apžora.. Bet, man taip patinka, patinka springti. Iš godulio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą