Išlyja liūdesys. Išlyja, pasakyti žodžiai. Išlyja skausmas. Išlyja per mano odą, lėtai ir skaudžiai. Išlyja su lietum ir speigu, su sniegu ir liūtim. Išlyja, prasiskverbdamas pro kiekvieną ląstelę, pro kiekvieną plotelį. Kad pajausčiau, kad išjausčiau, kad užuosčiau, kad išgirsčiau, kad pamatyčiau. Bet nematau, nieko neregiu. Regis, stebiu viską, bet nieko nematau. Nieko, visiškai nieko, neaptemsta akyse, o išlieka rūkas, bet neapdūjimas... Griaužia, peršti. Muistausi, bet nepadeda, jau nebepadeda... Keista.. Nulyja mintimis, nulyja mintis... Tik šviesos, tik žibintai, skrodžiantys dabar tokią jautrią odą, užgauna dar labiau, žeidžia ir paniekina. Nebeglosto, peša, rodo savo veidą, šlykštų, iškreiptą kančios ir pasitenkinimo. Nuraustu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą