Žiūriu per langus. Į tuščią gatvę. Šešėliai žaidžia ant mano veido. Aš žaidžiu ant jų. Susiliejam. Kuriam simfonijas- be garso, poemas- be žodžių. Kalbam, bet ausų nepasiekia garsas, liečiam, bet nieko nejaučiam, trenkiam, bet neskauda, glostom, bet tai neteikia jokio malonumo. Aš žinau, kad mane seki, dienomis, naktimis ypač.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą