Supilk man ežerą, gėlo vandens.
Supink, banguojančius plaukus į kasą.
Pravirki lietum,
Nebesnik, nedaryk monotoniškų judesių,
Dar tingesniais, o žodžių
Tuščių, niekam nerūpinčių.
Blizgučiai tik spindi, tik žėri,
Tik pykulį kūnui suteikia.
Vinioji tu žarnas, ant pirštų,
Lyg ruoštum žuvį- įdarytą.
Štai kepenys, plaučiai, mano širdis,
Išpjauni su skalpeliu švelniai.
Atmerktos akytės, dar blizga, dar spindi,
Užtrauksi vokais- užtrauktuku.
Pro burną, pro gaivią, nebėga joks dūmas
Ir oda nebešiurpsta,
Nors metalas, jau gniaužia nugarą, dar nepaliestą.
Pirštukais lieti be baimės, emocijų, net nesigėri, tik glostai,
Sušalusį kūną.
Aistros tau neteikia, tik jaudulį
Bejėgės rankos
Ir pirštai, negniaužiantys tavo sukaitusio kaklo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą