Where is my Mind

 Trumpam užmerkiu akis. Pramerkiu, jos- šlapios. Priešingybė viskam: už lango stingdančiam šalčiui, sušalusiam mano kraujui. Susitikom šiandien iš naujo, naujas akis aš pamilau, pamilau ir užmiršau, tris kartus iš eilės drįsau į tave pažvelgti, na ir akiplėšiškumas.. Na, ir akiplėšiškos mergaitės šiais laikais, bet jam patiko, patiko, nes vėl ir vėl.. Atsimerkiu iš naujo, galvoju, ką sapnavau, kas atsitiko, kas tikra, o kas ne. Žinau, kad dar ilgai teks laukti, kol kažkuris viską pakeis, bet man nereikia betko, niekada nereikėjo.. Bet vistiek atsibosta, vaikytis tuštybės, stengtis, kažką keisti, pakeisti, juk tikriausiai tai nekeičiama, liepiu sau nustoti laukti, ieškoti, bet aš nei laukiu, nei ieškau... Nesuprantu.. Nors ir net nenoriu suprasti, man patinka žiūrėt į vieną, geisti kito, galvot apie trečią. Laukt, kol dėl manęs jie išdrįs padaryti viską, kadanors, o galbūt labai greitai.


-Tell me you don't love me.
-I don't love you.
-Liar.