2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Ruduo Londone.

Londonas rudenį man primena subrendusią moterį, o gal subrendusį ir vis dar puikiai atrodantį vyrą. Skubantis, niekada nemiegantis, lyg kava, pripildyta geros kofeino dozės. Šiek tiek apsuka galvą. Vienu momentu tu pradedi jo nekęsti, bet kartais nepajunti, kaip tyliai juo žaviesi. Ir visa tai svaigina... Šiek tiek kitaip nei egzotiški ir karščiu pulsuojantys miestai, šiek tiek kitaip nei tai, ką jau buvau regėjusi ir jautusi. Ten nesinori nei sustoti vidury gatvės, nei užversti galvos į dangų, ten nesinori svajoti, ten norisi skubėti, nejausti žemės po kojomis, norisi užuosti šaltą metro orą, atkišti veidą į vėją ir lėkti, turėti tikslą. Na ir kas, kad kartais metro man primena dangaus ir pragaro vartus, kai žmonės išsirikiuoja į eilę, vieni kyla eskavatoriaus laiptais aukštyn, kiti žemyn, o dar skambanti saksofono muzika, visai sudirgina sielą ir nesupranti ar kyli į dangų ar leidiesi į dvokiančią pragaro irštvą, visi vienodi juodi, balti, geltoni, bet visi vienodi, visi nuogi savo veidais, tokie, kokie gimėme, mes visi tokie, kokie gimėme, nes savęs ir Dievo neapgausi. Ir vėl velkuosi vienoda Londono gatve. Tobuli namai, suteikia švaros pojūtį ir nežemišką pakilumą. Visi rajonai tokie patys, neįmanoma nepasiklysti, bent jau man. Seku porą merginų, jos kažką  įnirtingai diskutuoja, visai neklausau, ne tik dėl to, kad neįdomu, bet ir todėl, kad nėra jėgų reaguoti, bandyti prisitaikyti, tiesiog noriu galvoti, mėgautis vis dar šiltu, mano odą lengvai glostančiu, vėju bei saule. Po mano sunkiais batais gulasi lapų kūneliai, tyliai sutraška, išleisdami paskutinį gyvumo atodūsį. Man tokie jie gražūs, noriu pasiimti vieną, įsidėti į knygą ir susidžiovinti. Jų tiek daug ir visi tokie gražūs. Ne, nekeliu nei  vieno nuo žemės, kad kiti nepavydėtų, jo laimės. Norisi atsiklaupt ant žemės, pravert savo didelę tašę ir grūsti į ją juos visus, margaspalvius lapus, kad nieks daugiau negalėtų jais žavėtis, kad tik mano akis jie džiugintų. Bet vėl sutraška po kojomis, paspartinu žingsnius, nes Londone neįmanoma nepasiklysti, bent jau man.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą