Kaip keista, keista nieko nežinoti. Nežinau, nežinau, nežinau.. Tai vienintelis žodis, kurį moku ir dar sugebu ištarti. Kūnas pasidarė sunkus, akys dar sunkesnės, keista ir tai, jog pavargau.. pavargau po kelių beprasmių dienų. Pavargau nuo nieko. Nei smarkiai dirbau protiškai, nei fiziškai. Beje, neturiu jokio noro čia skustis, tiesiog man labai nepatinka, kai reikia priimti tiek daug sprendimų, nuo kurių gali priklausyt visas gyvenimas labai sunku apsispręsti, ko aš noriu ir kas man bus geriau, o deja, noriu visko.. Nekenčiu kaip mano nuotaikos keičiasi kas penkiolika minučių, tai švyčiu iš laimės, tai verkiu, tai beprotiškai nirštu ant žmonių, kurie to tikrai nenusipelnė, vėliau vėl dėl to verkiu. Nebe sugebu savęs valdyti, jokio pasitikėjimo, dingo mano reakcija, sąsaja su šiuo pasauliu, jaučiu tik tai, kad dar labiau sunkėja kaulai, susmigę į odą ir kaip linksta mano galva, kurios nebe išlaiko kaklas. Vėl liūdna, vėl galvoje pilna minčių, kurių nebe sugebu išreikšti žodžiais. Gailiuosi ką padariau, ką darau ir jau net dabar gailiuosi sprendimo, kurį reiks pasirinkt. Keista, kad šito taip ilgai laukiau, o kai lengvai galiu pasirinkti pradedu abejoti, griaužtis, bijoti.. Shit...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą