2011 m. rugpjūčio 14 d., sekmadienis

Don't care about people, who don't want to see you happy.

Vakar norėjosi rašyti.. Be proto.. Štai, jums žinutė, iš vakar.

 Ak, kaip norėčiau apsirengti minkštą ir švelnų megztinį, įsinert į ploną paltuką, aptemtas kelnes ir šiltus batus ir lietui lyjant, sėdėti, kokioj jaukioj terasoj ar kavinukėj, jaustis sava net ir su nepažįstamais žmonėmis, daryt koliažus, nepaleist iš rankų arbatos puodukų, nes kavos laikas, jau baigėsi. Taip pat sėdėti, šnekėtis su visais, daug juoktis, nepaleist jų žvilgsnių, gal net surasti kieno nors pirštus ir sunerti juos su savaisiais. Jaukumas, sielos bei dvasios ramybė, nereikėjimas nei pasverti minčių, nei gailėtis pasakytų žodžių.. Na ir kas, kad guliu lovoje, vartau senus žurnalus, tos mintys mane sušildo, tiesiog, pakeri.

P.S. Pagirkit mane už kantrybę, nes visą tai jums perrašau. Nesuprantu iš kur toks noras atskleisti savo mintis, tiesiog, pavargstu.. Dabar viskas, ko noriu tai- būti laiminga, dėl savęs.


2 komentarai: