Aš nenutuokiu, kada pradeda žydėti gėlės, neturiu supratimo kada žydi levandos, kada pakalnutės, o kada užsimano išsprogti alyvų krūmai. Nesuprantu, kodėl jie nustoja mane džiuginti, nesuprantu, kodėl aš galvoju apie juos, nors ir užmirštu tą kvapą. Nors ir užmirštu, žinau, kad tai svaigina. O gal nebesvaigins? Siaubingai daug, ko nenumanau pasaulyje ir mane tai džiugina, džiugina tas laukimas.. Laukimas, kol kiekvieną dieną vaikštant tuo pačiu taku, vėl apsvaigsiu, apsvaigsiu naktim ir ta migla, kaip Putinas sakė "kad net graudu". Nors negalėjo jis to jausti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą