Lauke tamsu. Beveik nematau priešais esančio namo. Tik šviesą vienam lange. Vasara, vasara, vasara... Galit patikėt? Aš dar ne.. Baisu, kad kai ji praeis, aš dar nebūsiu spėjus patikėt, kad ji buvo. Namie beveik nebūnu, grįžtu, vėl kur nors išvažiuoju. Taip, nesėdžiu vietoj, bet kartais nejaučiu savęs. Nežinau kaip paaiškint, atrodo, esu, bet nejaučiu. Jaučiu, bet neesu. Jau naktis, ryt vėl išvažiuoju, daiktų dar nepradėjau dėtis. Žinau, kad beprotiškai noriu pasiimti jau amžius ant mano palangės stovintį šampano butelį. Labai troškina, o vienai gerti tikriausiai basiai nepadoru. Norisi dėt ant padorumo, ant normų, taisyklių, ribų. Kam jos? Tik varžo. Užknisa visų darbų nepabaigti laiku, o kam?.. Sutrypt padorumą, gėdą ir senamadiškas pažiūras. Gal net sutrypt save.
Kodėl taip sunku nusižengti susikurtom taisyklėm, nustot galvoti apie ateitį, ką pamanys kiti. We are young and we are free, right? Let's forget everything for a while.
nuotraukos be galo patiko !
AtsakytiPanaikintidėkui, deja, bet jos nemano :)
AtsakytiPanaikinti