Lyg šaltis būtų viską įzoliavęs.

Vis stipriau užsiuodžia cigarečių dūmų kvapas, vis garsiau burzgia mašinų varikliai, vis dažniau išgirstu kaip kyla ar leidžiasi lėktuvai ir visais tais atvejais norisi įnykti svajoti. O jei aš dabar sėdėčiau lėktuve skrendančiame, net nesvarbu kur, būčiau pilna vilties ir didžiuočiausi savimi, jog kažko siekiu. Aš noriu, labai labai noriu sugebėti keisti save ir savo gyvenimą į gerąją pusę, kuri bus maloni man. Noriu svajoti ir mėgautis. Noriu, kad svajonės pildytųsi, jog jos man atmerktų akis, mokytų mane. Koks mokslas būna idomus, jei jis domina tave.. Noriu domėtis, noriu būti kaip išsiveržęs šaltinis, toks šaltas, bet kartu gaivus, tik jis gali nuraminti pavargusį kūną ir išalkusią sielą. Noriu teikti malonumą. Kartais pagalvoji kaip gera būtų susikraut lagaminus, sėst į lėktuvą ir išvykt, ieškot kažko nepažinto, ieškot geresnio gyvenimo, ieškot savęs. Tik baisiausia yra tai, kad gali nieks nepasikeisti, nes viskas priklauso tik nuo tavęs.