Jaučiu pavasarį savo oda, savo nosim, savo klausa. Bet man neužtenka, aš noriu matyti akimis, regėti tą grožį ir laikinumą gėlėse, akyse, plaukuose. Jausti tą šilumą, tuos virpesius, tą drėbėjimą visu savo kūnu. Jausti tą visais savo pojūčiais. Padovanok man gėlių... pievomis, laukais, tiek daug, nes noriu užuosti levandas, pakalnutes, alyvas noriu, kad jos badytų mano kūną, švelniai kutentų. Noriu, kad bertum man žiedelius ant veido, švelniai paskleistum po visą kūną, nusėtum biriom dulkelėm, noriu jausti taip stipriai stipriai stipriai..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą