Susikūrėm sau pasaulį netikrą, išgalvotą, spindintį. Tai jis, svajonių pasaulis, visiems prieinamas, bet nevisiems tinkamas. Tenka jį užmiršti ir prabusti. Glostau katiną, šiek tiek trūksta jaukumo, visur dvelkia netikra prabanga, jų veidai, tokie tušti kaip ir širdys, kurios nemoka kalbėti tiesos. Trūksta švelnumo, atsibosta tas žmonių abejingumas, tie kvaili žaidimai, kad mes vienas kito nepastebim, nors nepaleidžiu šešėlio tavojo iš savų akių. Keisti ir nesuprantami padarai mes esam, žavimės, bet mums per daug sunku prisipažinti, o tada pradeda skaudėti, supranti, kad pats save žudai. Nesupranti ko labiau nori nerūpestingumo, kuris kažkuo žavi ir traukia ar švelnumo, kurio visada trūksta širdžiai?
Labanakt, Careless
"Nesupranti ko labiau nori nerūpestingumo, kuris kažkuo žavi ir traukia ar švelnumo, kurio visada trūksta širdžiai?"
AtsakytiPanaikintiNoriu ir to, ir to :)
Aš irgi, tik, deja, jie labai nesuderinami, nors vieno ar kito pradedu ilgėtis, kai nejaučiu.;)
AtsakytiPanaikinti