2010 m. rugsėjo 16 d., ketvirtadienis

I am dancing with myself all night long

Jie klausinėja tų pačių klausimų, nors gerai žino atsakymus. Jie apsimeta kvailiais, nors mano, kad yra visažiniai. Jie apsimeta esantys pasaulio bambomis, nors iš tikro niekam nerūpi. Bet kartais man tiesiog norisi būti nuoširdžiai. Atsakyti jiems, taip lyg jie man iš tikro rūpėtų, nors retkarčiais ir rūpi. Pasiilgstu gėlių. Tų margų pievų, kuriuose niekada nesijauti vienišu. Užmerkiu akis, prisiminimai plūsta, kaip gaivus oras pro mano langą, kiekvienas žvilgsnis, kiekvienas žodis pasakytas ar nepasakytas, man dabar labiausiai rūpi, tiesiog nekenčiu to, nekenčiu to bereikalingo svarstymo, ta sąvoka tarp blogio ir gėrio, tarp to ką padarei ar ką galėjai padaryti. Jaučiuosi išsekusi, kaip upės išsenka.

Jūsų Careless.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą